buvys

buvỹs, -ė̃ smob. (4), būvỹs, -ė̃ (4) ret. gyventojas: Jis ne čia buvỹs (ne šio krašto) Gs. O, čia visi buviaĩ (savi, vietiniai)! Šn. Jis to kaimo būvỹs, ne svetimas Vlkv. Ji to krašto būvė̃ Vlkv.